Filmų rekomendacijos. Žiema 2025 +AUDIO

Nauji ir seni filmai, dokumentika ir du amazing mini serialai. Šįkart (o gal visada?) viskas ypač subjektyviai, su lyriniais nukrypimais ir asmeninėmis istorijomis bei įžvalgomis.

Aloha. Čia - subjektyvus, tiesiog man pastaruoju metu labiausiai patikusių filmų sąrašas. Sąmoningai stengiuosi atsiriboti nuo būtinai vien naujausių filmų žiūrėjimo, ką tik išeistų knygų skaitymo ir pan., nes pamėginus tai daryt apima jausmas, kad nespėju į kažkurį gyvenimo traukinį. Ir priešingai, visada pati apsidžiaugiu internete pamačiusi kokio senesnio, nematyto filmo rekomendaciją. Pavyzdžiui, dabar vis ruošiuosi žiūrėt porą senų filmų su Juliette Binoche.

Ir dar. Besivaikant naujausių dalykų gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad filmai ir knygos turi trumpą galiojimo laiką, na, beveik kaip kokie reelsai. Bet taip nėra! Nors, teisybės dėlei, šįkart filmai tikrai sąlyginai nauji, bene visi 2024 metų, išskyrus vieną.

Gero žiūrėjimo ir labai lauksiu jūsų įspūdžių po to!

Beje, jei nenorite skaityti mano minčių apie šiuos filmus ir serialus, tai apačioje įkėliau tiesiog jų trumpą sąrašą be aprašymų, kurį galite nusiskrynšotinti.

Kaip aš žiūriu filmus :)

FILMAI

Kinds of Kindness. Tiems, kas susipažinę su Yorgos Lanthimos kūryba turbūt ir nereikia sakyti, kad filmas KEISTAS ir dėl to fainas. Tiems, kas dar nespėjo pažinti šio genijaus, rekomenduočiau gal vis tik pradėti nuo kurio nors kito jo filmo, pvz. “Favourite” arba nuostabiojo “Poor Things”.

“Kinds of Kindness” tikrai nėra geriausias režisieriaus kūrinys, bet man, kadangi jau žinojau ko tikėtis, vis tiek labai patiko. Iš esmės tai net ne vienas, o tarsi trys skirtingi filmai, trys skirtingos istorijos, kuriose tie patys keli aktoriai atlieka vis kitus vaidmenis. Žiūrint dažnai kildavo “wtf” jausmas, o pažiūrėjus ir po keleto mėnesių atminty vis kyla scenos iš šio filmo. Paliko įspūdį.

Crossing. Labiausiai iš šio sąrašo patikęs filmas. Idealiu atveju įsivaizduoju, kad žmonės tiesiog pasitiki mano skoniu ir žiūrės filmą nežinodami apie ką jis bus. Aš būtent taip žiūrėjau ir negalėjau atitraukti akių, buvau maloniai nustebinta ir sujaudinta. Tačiau, suprantu, kad kai kada norisi daugiau informacijos, kad pajustume ar filmas dera prie mūsų nuotaikos. Ane?

Taigi - Sakartvelas, Stambulas, dviejų žmonių netikėta kelionė. Pikta buvusi mokytoja su ką tik sutiktu neturtingu jaunuoliu leidžiasi į kelionę ieškoti Stambule dingusio asmens. Mokytojos ir jaunuolio draugystė priminė Šreko ir asiliuko santykius, atrodė šiek tiek nuspėjama ir žavi. Stambulas man vėrėsi asmeninės nostalgijos spalvomis, nežinau kaip šis miestas ekrane žiūrėsis jame nesilankiusiems. O pagrindinės temos nesakysiu - tegul veriasi jums be išankstinio nusiteikimo, taip, kaip vėrėsi man. Nuostabus filmas, na, pažiūrėkit!

(Beje, yra daug filmų su tuo pačiu pavadinimu! Tad ieškokite 2024 metų)

Anora. Brangiausias mano iki šio išsinuomotas filmas - $19.99 už 24 valandas amazon prime. Gal dabar rasite kur nors pigiau, nes laikui bėgant filmai pinga. Mano patirtis - filmas vertas kiekvieno cento (vis tiek gavosi pigiau nei einant į kiną),tačiau yra vienas didelis “bet”, kurį aprašysiu vėliau. Anora - istorija apie seksą, galią, meilę ir žmogaus vertę. Vienas iš nedaugelio filmų, kuris vienu metu yra juokingas ir tragiškas, labai sexy ir tuo pačiu užgriebiantis ten, kur daug kam skauda. Gražuolė striptizo šokėja-prostitutė amerikietė Annie susipažįsta su jaunu rusų milijonieriumi ir tada… Iš pradžių tai gali pasirodyti kaip “Pretty Woman” Gen Z edition*, bet paskiau viskas labiau primena Q. Tarantino kūrybą, o pabaiga… ah, kokia pabaiga!!!

Ir tik pabaigusi susivokiau, kad bliamba, filmas, nors vyksta JAV ir anglų kalba, pasirodo, yra rusiškas. Žinant kokia galinga yra Kriemliaus propagunda, man iškart norisi kvestionuoti šio filmo paslėptas žinutes. Ar “Anora” yra rozzijos minkštosios galios skleidimo įrankis? Nežinau. Turbūt…? Parašykite pažiūrėję ką manote.

Nightbitch. Žiūrėjau ir svarsčiau ar filmo kūrėjai skaitė mano knygą “Mėlynas namas Havajuose”? Viskas taip panašu. Bet ne, jie skaitė kitą knygą, pagal ją ir sukūrė šį filmą. O kai kurios abejuose kūriniuose atsikartojančios situacijos, kaip, antai, motinos virsmas vilkolakiu, tik patvirtina motinystės jausenų universalumą. Žiūrėjome drauge su vyru ir jis nelabai suprato apie ką čia, o aš kas akimirką norėjau stabdyti filmą ir mūsų TV ekraną apipaišyti raudonais šauktukais. Geras filmas, kurio, vyrai, deja, nesupras, ir čia slypi moterų nuovargio mamystėje priežastis. Tiesa, bežiūrint ir ypač tose vietose kur pagrindinė herojė tiesiog balsu išsako mintis vis apimdavo nuojauta, kad knyga, kaip visada, turbūt žymiai geresnė už filmą.

Šioje istorijoje mane sutrikdė vienas dalykas: pagrindinė herojė gavusi laisvo laiko nuo vaiko priežiūros surengė savo meno parodą. Tai matant kilo dvilypiai jausmai. Viena vertus, kiekviena iš mūsų savyje talpiname beribį kūrybos potencialą. Kita vertus ne kiekviena mama kažko pasiekia, kažkuo tampa, pakanka būti tiesiog mama, nes tai JAU yra daug. O tokios istorijos galimai sukuria spaudimą, kad jei nebūni su vaiku, tai jau tada turėtum nuveikti kažką didingo. Kaip manot?

No Dogs Or Italians Allowed. Šilčiausias, mieliausias, jautriausias, originaliausias (jau vien ko verto kūrėjo ranka, vis įsiterpianti į lėlių gyvenimus!) šio sąrašo filmas. Jei trumpai, tai italų kilmės menininkas sukūrė claymation (kaip lietuviškai? Plastilino animacija?) filmą apie savo giminės istoriją. Kaip dažnai nutinka su šeimos sagomis, jos į mus prabyla universalių žmogiškų pradų ir istorinių ritmų aidais. Čia vienas iš tų meno paradoksų, kai kuo istorija asmeniškenė ir detalesnė, tuo didesnei auditorijai ji rezonuoja. Po šio filmo pajutau didelį įkvėpimą, kurį, įtariu, dažnas jaučiame, tik ne visi to imamės - užrašyti savo giminės istorijas. Labai rekomenduoju. Žiūrėkit su vaikais.

Du filmai su Anne Hathaway. The Idea of You ir Mother's Instinct. Pradėsiu nuo pastarojo. Jį rinkausi dėl aktorės Jessica Chastain, ir trys ketvirtadaliai filmo buvo tikrai geri, o pabaiga taip nuvylė. kad net pradėjau prasukinėti, nujausdama kas bus ir mano nuojauta pasitvirtino. O nepatiko todėl, kad na, nebūna taip. Nieko manyje šis filmas nepalietė (kalbu apie pabaigą), gal kai tik suerzino, kad tokia žmogiška situacija - vaiko netektis ir moterų draugystė galiausiai paversta kone siaubo filmu. Jei trumpai tai “Mothers Instinct” yra “Saltburn” motinystės versija. Bet nenustebsiu, jei daug kam patiks. Jau sakiau, laukiu jūsų įspūdžių.

“The Idea of You” feel good romantinė komedija, žiūrėjau ją išsišiepus iki ausų. Tokia saldi, banali, sexy, kokios ir reikia tikėtis. Ir vėl žiauriai sunervino pabaiga, ir vėl ant galo paskutines 10 min. prasukau, bet nesigailiu žiūrėjusi.

Tiems, kas tikrai gerai moka anglų kalbą rekomenduju pažiūrėt standupą (humoro vakarą :) ) su Ilana Glazer “Human Magic”. Kažkur girdėjau, kad tikrai pažįsti šalies kalbą ir kultūrą, jei gali žiūrėti humoristų pasirodymus ir supranti humorą, kontekstą ir pan. Tai va, galite pasitikrinti koks jūsų santykis su JAV. Daug juokiausi, porąsyk net aiktelėjau iš nešvankių netikėtumų. Ilana kalba moteriškomis temomis (nėštumas, gimdymas, motinystė), bet tikrai juokinga ir vyrams.

Dokumentika:

To Dye For - filmas apie sintetinių dažų įtaką ir žalą vaikų elgesiui. Jei atvirai, tai filmas man pasirodė mėgėjiškas (autorius to pats neslepia) ir nelabai mokslinis. Ta prasme poros tėvų patirtys tai dar ne mokslinis tyrimas, beeeeet buvo laaabai naudinga pasižiūrėti kartu su vaikais. Mano dukros po šios dokumentikos pačios atsisakė saldainių ir dabar nenori valgyti nieko, kas yra su dažais. Mažylis Radvilas dar per mažas suprasti, bet aš pati ėmiau stebėti jo elgesį, ir bliamba, na tikrai atrodo, kad po visokių dažytų produktų (nebūtinai vien saldainių, pvz., vieni vaikiški makaronai irgi turi dažų), jo elgesys ar vadinami kaprizai žymiai paūmėja. Tai dabar dar sąmoningiau vengiame bet ko su dažais maiste, o mergaitės dar noriau skaito maisto produktų etiketes ir prašo manęs, kad skanuočiau su Yuka appsu.

Buy now! Privaloma pažiūrėti. Jei trumpai, tai filmas apie siaubingą, absurdišką, apokaliptinį vartojimą. Atrodo, jau daug ką ir žinojau, bet kai kurie dalykai šokiravo, pvz., kad pasaulyje išmetama po 12 tonų plastiko KAS SEKUNDĘ. Arba kad čia visai ne mitas, jog daug produktų gaminama taip, kad po keleto metų (ar greičiau) sugestų ir reiktų pirkti naują. Ir kas mane labiausiai supykdė, tai kad produktai dargi gaminami taip, kad juos būtų kuo sunkiau arba neįmanoma pataisyti, pavyzdžiui, suklijuojamas baterijų skydelis, kad neatsidarytų ir pan. Vėl žiūrėjau su vaikais ir vėl buvo paveiku - vaikai bent kurį laiką patys nori mažiau vartoti, labiau saugoti daiktus ir pan. Apskritai verta įtraukti vaikus į savo vertybių sistemos remontus su filmais, podcastais ir pan., visada, kai tai proto ribose.

Aš aplinkosaugos temoje mirkstu jau gan ilgai, bet jei apie tai nieko nežinote, tai bus jums didelis atradimas ir nemalonus siurprizas. Ir taip, vilties visada yra, nebijokit. Žiūrėkit.

Serialai:

American Primeval Čia tas serialas, kurį visoms draugėms ir mamai zirziu pažiūrėti. Lietuviškai jis vadinasi “Pirmykštė Amerika” ir yra Netflixe. Dėl visų kitų filmų neklauskite manęs kur juos rasti, nes nežinau kurioje šalyje gyvenate, bet žinau, kad viską galima pagūglinti. O grįžtant prie šio mini serialo - tai dar vienas kūrinys, kurio dėka ir žaviuosi, ir liūdžiu, ir labiau suprantu Ameriką. Anksčiau mano JAV suvokimas buvo naivus ir ribotas, na, maždaug: “Kadaise ten buvo indėnai ir kaubojai. Indėnai cool, bet vesternai ne mano stilius ir man neįdomu. Tada - vergija, bet per baisu žiūrėti. Ir tada visi stori, balti ir valgo burgerius, nežino kur yra Lietuva ir Klintonas pateko į sekso skandalą.” O tada aš netikėtai ištekėjau už amerikiečio ir jo dėka pamažu pradėjau matyti, kokia įdomi, baisi jų istorija. Ką iš tiesų reiškia tasai Wild Wild West. Ir dabar žaviuosi žmonėmis, kurie tiesiog išliko, išgyveno. Wow. Tai suvokti man padėjo ne tik vyro pasakotos istorijos (jo protėviai ėjo garsiuoju Oregon Trail), bet ir filmai filmai filmai! “The Revenant”, ir nuostabusis “The Ballad Of Buster Scruggs”, ir “The Power of The Dog” ir kraupusis “Brimstone” ir legendinis “Šokantis su vikais” ir žavingas, bet prieštaringai vertinamas “The New World”… Tai dabar įsivaizduokit, kad iš visų šitų gerų filmų sukurtas geras serialas. Mama su luošu sūnumi keliauja per laukinę, nuolatinių žudynių siaubiamą Jutos žemę ir pakeliui patiria, ahem… daug.

Veiksmo čia tiek, kad man stojo širdis. Ir daug herojų už kuriuos sirgau, kuriuos jaučiau ir kuriuos, atrodė, supratau. O pabaiga nutiko visai ne tokia, kokios tikėjausi. Neturėjau jėgų verkti, bliamba, pasaulio neteisybė įsibrovė ir į Holivudą. “Bet taip juk iš tiesų viskas būdavo” sakysit. Tačiau aš nenoriu realybės, aš noriu happy end’o! Išsigandau, kad čia gal pranašiška, kad ir mūsų šiandienos pasaulis šitaip baigsis, kaip serialas - kai nugali blogis? Palengvėjo sužinojus, kad serialo kūrėjai net jau filmuodami nežinojo, nebuvo apsisprendę kaip viskas baigsis. Jie turėjo daug pabaigos variantų, tačiau ekspromtu pasirinko šį. Tad mane guodžia mintis, kad kažkur “American Primeval” kūrėjų mintyse, vadinasi, ir paralelinėje realybėje, viskas nutinka kitaip, galbūt net nesibaigia, o tęsiasi. Kad ir mūsų pasauliui, mūsų tautai neprašyta jokia pabaiga, kad mes savo likimus rašome čia ir dabar, su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu. O serialas puikus, pažiūrėkit. Ir parašykite man po to, kokią pabaigą jam būtumėt parašę?

Apple Cider Vinegar Tikra istorija paremtas mini serialas apie tai, kaip žmonės savarankiškai gydosi nuo vėžio ir kodėl tai daryti nėra gera idėja.

Prieš keliolika metų Indijoje susipažinau su šaunia reiki gyduolių pora, Džeisonu ir Alegra. Jiedu man lyg kokią konspiracijos teoriją pasakojo apie JK esantį įstatymą cancer act 1939, draudžiantį reklamuoti vaistus nuo vėžio ar siūlyti alternatyvius gydymo metodus. Tai itin mėgstamas konspiracijos teorijos kūrėjų naratyvas, kad The Big Pharma tyčia mus sargdina vėžiu, ir kad vėžys nėra toks jau baisus ir iš tikrųjų tu gali jį pagydyti vynuogių sultimis, kavos klizmomis, badavimu ir pan. Jau tada man atrodė, kad ne viskas juoda ir balta, kad gydymas nuo vėžio ne ligoninėse draudžiamas, nes tai - paprasčiausia apgaulė. Bet, tenka pripažinti, Džeisonas ir Alegra su savo reiki galiomis padėjo man mesti rūkyti! O gal aš pat sau padėjau placebo dėka?

Seriale “Apple Cider Vinegar” adresuojamos net kelios įdomios temos: apgavikai influenceriai, alternatyvūs gydymo metodai bei visas sveikuolių pasaulis ir tiriamoji žurnalistika. Gražūs žmonės, gražūs interjerai, įdomios istorijos su daug realybėje girdėtų frazių, kaip antai “Onkologai patys chemoterapijos sau nesidarytų” ir pan. Pažadu, kad pažiūrėję rekomenduosite žiūrėti kitiems, nes labai norėsis su kuo nors aptarti.

Gero žiūrėjimo! O gal viską jau matėt?

O čia jūsų patogumui trumpas viso čia paminėto turinio screenshotams:

Kinds Of Kindness

Crossing

Anora

Nightbitch

No Dogs or Italians Allowed

The Idea of You

Mothers Instinct

Ilana Glazer “Human Magic”

To Dye For

Buy Now!

American Primeval

The Revenant

The Ballad of Buster Scruggs

The Power of The Dog

Brimstone

Dances With Wolves

The New World

Apple Cider Vinegar

Su meile,

Vaiva

*Ten buvau parašiusi, kad filmas “Anora” yra “Pretty Woman” millenial edition - tarsi tūkstantmmečio kartos filmo “Graži moteris” versija, bet tada gavau žinutę juo paauglystės draugės, kad ne. Nes matyt susitapatinau su filmo herojais, manydama kad aš ir jie esame panašaus amžiaus :D Bet pasirodo, Anorai filme 23, o man jau tuoj 40, tad tekste pakeičiau šią dalį į Gen Z edition :)