LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ

Share this post

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
Nebeauga mano instagramas. Dėl to apkaltinsiu vyrus +AUDIO

Nebeauga mano instagramas. Dėl to apkaltinsiu vyrus +AUDIO

Apie kapitalistinę begalino augimo idėją, mano buvimą soc. tinkluose, mitą apie spermą ir mokymąsi pasitikėti ciklu ir atoslūgiais

Vaiva Rykštaitė's avatar
Vaiva Rykštaitė
Jun 14, 2025
∙ Paid
45

Share this post

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
Nebeauga mano instagramas. Dėl to apkaltinsiu vyrus +AUDIO
10
2
Share
Upgrade to paid to play voiceover

Nejuokauju.

Jau kurį laiką nebežinau kaip būti. Virtualybėje. Santykyje su virtualybe. Ar aš kam nors dar apskritai įdomi? O ar esu įdomi sau?

Jei atvirai, sau įdomi lioviausi būti jau seniai. O juk buvo laikas, kai spoksodavau į veidrodį klausinėdama “Kas tu?” . Paauglystėje, mamai namo parnešus po baliaus ar po kelionės išryškintas nuotraukas, jose ieškodavau savęs, mėgindama suprasti kaip atrodau, kodėl taip ir kas apskritai esu ir kodėl. Man atrodo, kad tas obsesyvus domėjimasis savimi liovėsi kažkuriuo metu man bekeliaujant po Indiją - nes ten tikrai susitikau ir pažinau save. Ir nuo tada ne viskas, bet daug kas tapo aiškiau.

Kažkuriuo metu keliaudama po Indiją įsimylėjau. Keletą vyrų, vieną po kito. Iš to nieko doro nesigavo. Gavosi daug smagių nedorų dalykų, kuriuos kartais prisiminusi paslaptingai šypsausi.

- Tikiuosi tu čia vyksti ne Nirvanos ar panašaus bullshito ieškoti? - man atvykus Indijon paklausė naujas pažįstamas. Pažadėjau jam niekada neieškosianti Nirvanos. Daug apie tai negalvojau. Tiesiog norėjau jam įtikti. Nes iš jo balso, iš žodžio “bullshitas” supratau, kad jam patikčiau mažiau, jei atsakyčiau, kad vis tik pasidairysiu to nušvitimo. “Įtikti vyrams” ilgą laiką traktavau kaip gyvenimo neišvengiamybę. Apie tai - kadanors kitąsyk (kiek jau tų “kitąsyk” istorijų aš jum čia pažadėjau?)

Bet žiūrėdama atgal matau, kad radau tai, nors ir neieškojau. Vėl įsimylėjau. Šįkart - pasaulį, gyvenimą. Tebemyliu iki šiol. Tas jausmas, kaip ir sutuoktiniui, kartais sustiprėja, kartais - prislobsta. Yra buvę kai atrodė, kad meilė baigėsi.

O juk bangavimas - tai normali būsena, kurią visuomenė bando patologizuoti.

Kadaise sąmoningai apsibrėžiau kaip būsiu Instagrame:

Vengsiu liepiamosios nuosakos. Jokių “Būkite, mylėkite, tikėkite”.

Dalinsiuosi tuo ką matau, kaip matau, kas man veikia, kaip jaučiuosi. Kas norės - pritaikys sau.

Nemeluosiu.

Nepataikausiu

Vėliau pridėjau ir

Nebijosiu pasirodyti negraži

Dar vėliau (sąlyginai neseniai)

Nebijosiu pasirodyti durna

Paskiau liepiamosuos nuosakos nebuviną išbraukiau iš sąrašo. Nes kartais išsprūsta.

Viskas prasidėjo nuo knygų rašymo. Žmonėms patiko mano tekstai. Ne tik knygose, bet ir žurnaluose, LRT ir net tekstai, kuriuose aprašiau man patikusius produktus.

Mane vienu metu ištiko augimas ir sėkmė. Matau, kad būsiu šiuos du dalykus palaikiusi tuo pačiu, ir patikėjusi kapitalistiniu pažadu: nesibaigiančiu augimu.

Per pastaruosius metus man du kartus skambino iš instagramo. Aptarėme mano profilio augimo strategijas. Man atrodo, kad tų skambučių paslėpta esmė buvo paskantinti influencerius naudotis Threads platforma. Na ir kas. Long story short? Pradėjau poustinti daug reelsų ir mano paskyra lėtai bet užtikrintai toliau augo.

Dabar jaučiuosi, lyg vampyrui būčiau davusi paragauti savo kraujo.

Keep reading with a 7-day free trial

Subscribe to LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.

Already a paid subscriber? Sign in
© 2025 Vaiva Rykštaitė
Privacy ∙ Terms ∙ Collection notice
Start writingGet the app
Substack is the home for great culture

Share