LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ

Share this post

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
(ne)Įmanoma sąlyga dirbančiai mamai? +AUDIO
Copy link
Facebook
Email
Notes
More

(ne)Įmanoma sąlyga dirbančiai mamai? +AUDIO

Tekstas apie tvarką, tvarkymąsi, nesitvarkymą, leidimą sau būti, kaltės jausmą ir norą teisintis dėl netvarkos namuose.

Vaiva Rykštaitė's avatar
Vaiva Rykštaitė
Jun 03, 2024
∙ Paid
57

Share this post

LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ
(ne)Įmanoma sąlyga dirbančiai mamai? +AUDIO
Copy link
Facebook
Email
Notes
More
23
1
Share
Upgrade to paid to play voiceover

“Nenueik į aukos vaidmenį”- girdžiu savo mylimos draugės Osha balsą. Ji, šalia vidinių kritikų, tapo mano vidine patarėja, kurią branginu. Bet šįkart liepiu jai patylėti ir sakau: 

- Jūs esat beširdės ir nevykėlės. Bobos, kurios bando pažeminti moterį dėl jos namų tvarkos. 

Buvo laikas, kai vertinau kitas pagal jų namų tvarkingumą. Kol nesuvokiau, kokie žiaurūs savęs NUvertinimo spąstai tai yra. Kol nesupratau, kad kai tikrai veiki daug visko didelio, smagaus ir svarbaus, ta tvarka lieka paskutinėje vietoje, nebet Tu visai nemyli savęs. Man patinka tvarkingi namai, LABAI. Šeštadienio rytą sprendžiu dilemą: keltis anksti tvarkytis namus ar pamiegoti? Renkuosi miegą. O dabar jau keltis ar myluotis su vyru, kol vaikai netrukdo? Pasirenku vyrą. Ruošt pusryčius ar tvarkytis svetainę? Ir taip aišku, juk vaikai alkani. Vyras išsiveža vaikus, kad galėčiau pabūti viena. Tai man dabar tvarkytis ar rašyti knygą? Rašau knygą. Sukūriau “Linen Tales” drabužių kolekciją. Rašau Substacke kas savaitę. Dirbu su nuostabiais lietuviškais prekių ženklais. Esu mokyklos valdybos narė. Sportuoju. Šoku Hulą. Mūsų vaikai auga dvikalbiai, lanko būrelius, turi daug draugų. Vis dar žindau sūnelį. Organizuoju moterų stovyklą Havajuose. Su vyru turime net keletą verslų. Bet internete vis tiek visada atsiranda moteris, kuri pamačiusi tris kavos puodelius pas mus ant stalo, tėškia man tai kaip priekaištą, kaip mėginimą mane padėti į vietą, nužeminti, parodyti, kad aš mažiau moteris negu ji, nes pas ją tai taip nebūna, pas ją namai visada blizga ir iš viso, kaip įmanoma šitaip apsikuisti? 

Ir man kiekvieną kartą skauda, nes su ta tvarka užgaunama tūkstančių metų senumo žaizda, padaryta įsitikinimo, kad moters vieta yra namuose. Kad moteris = namai, ir jeigu jie netvarkingi, na, pati supranti… Kasdien pūčiu tą žaizdą, guosdama save lyg vaiką, kuždėdama: 

- Viskas gerai. Visiškai normalu rinktis seksą ir kūrybą vietoje indų plovimo. Viskas gerai. 

Kaip išeiti iš to užburto rato, kai visos veiklos nublanksta prieš kaltę dėl neplautų indų? 

Hienos šiepia dantukus su geliniais nagučiais šveisdamos kriauklę. Tada eis aptarti šitą tekstą diskorde…

Nuotrauka iš fotosesjos žurnalui “Žmonės”. Man keista, kai sėkmė ir grožis vaizduojami kaip effortless - be pastangų. Kad taip atrodyčiau, valandą laiko sėdėjau pas kirpėją ir dar valandą pas vizažistę. Tuo metu tikrai netvarkiau namų :)

Viena mano asmenybės dalis trokšta teisintis. Vakar pietavom skubėdami, su vaikais ant rankų, važiavom pas draugus, grįžome vėlai ir nespėjome iškrauti indaplovės. Tiesiog, taip gavosi… Lyg būčiau mergaitė, neatlikusi namų darbų. Lyg tvarka namuose būtų bilietas į gyvenimo džiaugsmą be kaltės. O priešingu atveju, neplautų indų stirta kriauklėje, lyg koks šešėlis, temdantis skambų juoką ir pasiekimus. Na ir kas kad tu tą ir aną, tu geriau į savo virtuvę pasižiūrėk. 

- Nevala!

- Sutrė!

- Jovalas!

- Kiaulidė!

Šitokias žinutes gaunu iš nepažįstamų moterų internete, kaskart joms akies krašteliu mano stories užmačius indais apkrautą stalą ar virtuvę. 

Turbūt daugumai mūsų įrašyta ta pati moters vertės programa: 

- Nuo mergaitės nešvarios, nešvarios, nešvarios, visos suknios išbėgios! 

Prisimenate šitą filmuką? Aš jį savo dukroms irgi rodžiau. Nes švara ir tvarka yra svarbu. Tol, kol tai netrukdo gyventi, kol tai netampa tikslu savaime ir priemone matuoti kito žmogaus vertę. Dar vakar pati plepėdama su savo gera drauge Kaja, sakiau, kad vienos kavinės savininkė taip neprisižiūri, kad būtent jos dėka suvokiau skirtumą, tarp nesveiko seksistinio spaudimo moteriai segėti mini sijoną ofise, ir tarp to, kai atsistoji už vintažinės kavinės prekystalio su bed head - šitaip anglakalbiai vadina šukuoseną, kai ką tik išlipai iš lovos. 

Gal jau pasakojau, kaip kartą atsisakiau išnuomoti butą moteriai, kuri atvyko jo apžiūrėti su didžiule riebalų dėme ant marškinėlių. Iškart pagalvojau, kad jeigu ji taip neprižiūri savęs, tai netausos ir mūsų namų… 

Nepažįstamų bobų žinutės internete mane skaudina todėl, kad aš pati daug dėmesio skiriu tvarkai. Pagal JAV standartus esu tvarkinga, pagal lietuviškus, turbūt, vis tik arčiau atsipūtusių. Ir būtent dėl to ši tema man išlieka skaudi. Buvo metas, kai maniau, kad viską įmanoma suspėti. Sumigdžiusi vaikus kiekvieną vakarą eidavau į pirmą aukštą ir su podcastu ausinuke plaudavau grindis, iščiustydavau virtuvę iki blizgesio. Nes jaučiausi privalanti įrodyti, kad esu tvarkinga. Kad galiu suspėti viską. Kad pasakoje būčiau ta mergelė, kuri anksti rytą kėlusi visus kampus apšluoja, gyvulius pašeria, drobes išvelėja ir pusryčiauja tuo metu, kai jos sesuo tinginė ant pečiaus miega. 

Man tvarka tam tikra prasme yra vertybė. Tai - įrankis, sistema, kurioje lengviau funkcionuoti. Tvarkinguose namuose nepasimeta daiktai, yra darnos, saugumo ir stabilumo jausmas. Kiekvienas daiktas namuose turi savo vietą, arba, kaip anglakalbiai gražiai sako “jis čia gyvena”. Šepetys gyvena stalčiuje, raktai, ant pakabuko, pagalvėlė - ant sofos. Tačiau pavojų regiu tada, kai namų tvarka tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu. 

Kažkuriuo metu suvokiau, kad aš tiesiogine prasme save apvogiu nuo kitų patirčių rinkdamasi tvarkymąsi. Jei žiūrėčiau atgal į savo gyvenimą, ką sakyčiau? 

- Norėčiau, kad daugiau vakarų būčiau plovusi indus? 

Ar

- Norėčiau, kad daugiau vakarų būčiau skaičiusi nuostabias knygas, žiūrėjusi filmus, mylavusis su vyru ir vaikais. 

Man sunku tai pripažinti. Kad kartais pati save smerkiu už netvarką. Kad ne kartą esu save baudusi ir nevažiavusi į pliažą, ar su draugais, ar tiesiog negyvenusi gyvenimo pilnais plaučiais, nes kaip gi TOKIUS sujauktus namus palikti? Kad dažnai net užsiimdama mėgiama veikla, pavyzdžiui, rašydama knygą ar dalyvaudama fotosesijoje, engiu pati save:

- Oi, blet, gražuolė intelektualė, tu geriau pasižiūrėk kas pas tave spintelėje po kriaukle dedasi? 

Man atrodo, tai - kolektyvinės traumos choro aidas. Tvarkos traumos, kiekvienąsyk padedančios moterį į vietą. Pasakose herojėms, norinčioms draudžiamų dalykų, prieš tai reikėdavo įvykdyti kokią neįmanomą užduotį - atrinkti grikius nuo rugių (Pelenei), sudėvėti geležines klumpes (Eglei), išsemti ežerą ir pan. Dabartinei moteriai lygiai taip pat: eik, keliauk, siek, dirbk, kopk į savo svajonių kalnus, virk savo raganiškus viralus, tik su viena sąlyga: jeigu tavo namai yra tvarkingi. Čia

Keep reading with a 7-day free trial

Subscribe to LAIŠKAI IŠ HAVAJŲ to keep reading this post and get 7 days of free access to the full post archives.

Already a paid subscriber? Sign in
© 2025 Vaiva Rykštaitė
Privacy ∙ Terms ∙ Collection notice
Start writingGet the app
Substack is the home for great culture

Share

Copy link
Facebook
Email
Notes
More